Gotikinė Naujųjų Trakų parapinė bažnyčia buvo Trakų gynybinio komplekso dalis apie tai byloja storos sienos, galingais kontraforsais paramstyta presbiterija. Pastatyta ant aukštumos šventovė saugojo Pusiasalio pilies prieigas. Bažnyčios planas asimetriškas, tai būdinga daugeliui Lietuvos XV a. gotikinių sakralinių pastatų (pvz., Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčiai). Bebokštė, fasadu į vakarus atsukta Trakų bažnyčia pirmą kartą buvo rekonstruota tikriausiai tik XVII a. ketvirtame dešimtmetyje vyskupo Eustachijaus Valavičiaus. Tuomet ji buvo pailginta į priekį, pristatyti du galingi bokštai ir priebažnytis. Labai stora senojo fasado siena atsidūrė pastato viduje. Po šios rekonstrukcijos bažnyčios fasadas įgavo ankstyvojo baroko formas. 1700 m. pietrytiniame kampe pristatyta Römerių koplyčia. Iš Gotikos laikų nepakeista išliko bažnyčios presbiterija, šoninėse sienose dar galima įžiūrėti buvusių gotikinių įėjimų arkas.
XVIII a. pirmoje pusėje bažnyčioje buvo 7 altoriai. Dabartinis barokinių 8 altorių ansamblis suformuotas XIX a. viduryje. Didysis altorius rekonstruotas apie 1753 m.; Trakų klebono, Vilniaus sufragano Juozapo Sapiegos lėšomis įrengtas naujas tabernakulis. Didžiulė paskliautėje pakabinta karūna dar mena Trakų Dievo Motinos paveikslo vainikavimo iškilmes. Kairėje bažnyčios pusėje, ties įėjimu į zakristiją Rožinio Švč. Mergelės Marijos altorius su senu XVII a. paveikslu Rožinio Dievo Motina su šv. Dominyku ir šv. Kotryna Sieniete.
Bažnyčios šiaurinės sienos nišoje ties senuoju šoniniu įėjimu šv. Antano altorius, perkeltas iš Trakų bernardinų Šv. Mikalojaus bažnyčios (ji buvo uždaryta po 1832 m. sukilimo, o po 1874 m. nugriauta). Šio altoriaus viršuje įtaisytas monstrancijos formos šv. Bernardino simbolis, abipus priklaupę jautis ir asilas, primenantys legendinį epizodą iš šv. Antano Paduviečio gyvenimo esą asilas priklaupęs prieš nešamą Švenčiausiąjį. Trakų parapinėje bažnyčioje išliko kadaise Trakų dominikonų ir bernardinų bažnyčioms priklausę paveikslai, skulptūros, altorių dalys. Vidurinės navos barokinį ansamblį papildo kanauninko Juozapo Karpio užsakyta sakykla.
Riomerių koplyčioje 1856 m. įrengtas Nukryžiuotojo altorius su XVIII a. vidurio Kristaus Nukryžiuotojo skulptūra. Koplyčios sienas puošia Vilniaus universiteto profesoriaus Kazimiero Jelskio sukurti Alfredo ir Mykolo Römerių bei Rachelės Römerienės antkapiniai paminklai. Laiko negandų ne kartą niokota Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia išsaugojo apie 500 vertingų sakralinės dailės ir architektūros kūrinių.
pagal dr. Birutės Rūtos Vitkauskienės straipsnį
