ŠventovėsKitos šventovės

Kitos šventovės

Maldininkų ir turistų intencijos lankant šventoves skiriasi, bet jų keliai dažnai kryžiuojasi. Architektūros bei dailės vertybėmis išsiskiriančios bažnyčios paprastai garsėja ir stebuklingais atvaizdais, šventųjų relikvijomis, jei tik carinės valdžios, o ypač sovietinės okupacijos metais jos nebuvo išplėštos ir dingusios arba be tinkamos pagarbos laikomos valdiškų muziejų saugyklose. Vienas iš trumpą, bet labai sunkią ir vingiuotą istoriją patyrusių atvaizdų – maldininkų ypač gerbiamas Gailestingojo Jėzaus paveikslas.

Vilniaus svečiams stengiamasi parodyti Baroko įžymybę Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčią, pirmąją parapinę miesto šventovę, vėliau jėzuitų Akademijos ir Universiteto dvasinį centrą, dabar vėl tarnaujantį akademinės sielovados reikmėms – Šv. Jono Krikštytojo ir šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčią. Jau prisikėlė sovietinių ateistų išniekinta Šv. Kazimiero (jėzuitų) bažnyčia, pamažėle atgyja dešimtmečius niokotos senosios Šv. Pranciškaus Asyžiečio (bernardinų), Švč. M. Marijos Ėmimo į Dangų (pranciškonų konventualų) šventovės.

Piligrimų ir šiaip lankytojų keliai dar nelabai praminti į Vilniaus apylinkių bažnyčias ir vienuolynus, kurie globia garbingos religinės istorijos pėdsakus, byloja apie išsaugotą gyvą žmonių tikėjimą. Mielagėnų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje galima išvysti puikius dailininko Vincento Smakausko darbus. Nors dviejų litų banknotas jau išimtas iš apyvartos, tačiau jame pavaizduotą Palūšės Šv. Juozapo medinę bažnytėlę žino visa Lietuva. Kitas įspūdingas vietos meistrų sukurtas sakralinės architektūros ansamblis – Tabariškių Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia ir varpinė. Dažno solisto svajonė pagiedoti ypatingą akustiką turinčioje rotondos formos Sudervės Švč. Trejybės bažnyčioje.

 
RengėjaiKIT   Atnaujinta 2014 08 21
 
(C) Vilniaus arkivyskupijos kurija