Vilniaus Kalvarijos atkuria visą Kristaus Sugavimo istoriją ir Kančios kelią. Jose siekta kuo tiksliau atkartoti Jėzaus laikų Jeruzalės topografiją, orientaciją pasaulio šalių atžvilgiu. Bendras kelio ilgis, atstumai tarp stočių žingsniais ir netgi pėdomis atitinka Šventosios žemės realijas. Kalvarijos suskirstytos į dvi dalis 20 pirmųjų stočių žymi Suėmimo kelią (nuo Paskutinės vakarienės kambario iki Ketvirtųjų Senojo miesto vartų), likusios 15 stočių Kryžiaus kelią (nuo Piloto rotušės iki Golgotos kalno). Stotis žymi 20 mūrinių koplyčių, tiltas per Kedrono upelį, 1 mūriniai ir 7 mediniai vartai, trys stotys įrengtos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčioje. Kalvarijų apvaikščiojimas paprastai pradedamas nuo Sopulingosios Švč. Mergelės Marijos koplyčios.
Vilniaus Kalvarijų planas leidžia skirti šį unikalų ansamblį prie didžiųjų Europos Kalvarijų. Stotys išdėstytos laikantis vaizdingo laisvojo barokinio parko kūrimo principo. Ansamblis sukomponuotas labai vykusiai tai leido padaryti itin gerai parinkta vieta, terasomis nusileidžianti prie Neries. Šviesių tonų barokinės koplyčios šviečia žalumos fone, grakštūs mediniai vartai gluste priglunda prie išlakių pušų kamienų.
Pagrindinė ansamblio dominantė Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia simbolinis Golgotos kalnas. Didysis altorius atitinka Nukryžiavimo vietą, kairėje pusėje minimas Jėzaus prikalimas prie Kryžiaus, dešinėje nuėmimas nuo Kryžiaus. Vėlyvojo Baroko stiliaus bažnyčios interjero tapybinis dekoras freskos pasakoja Šv. Kryžiaus atradimo ir išaukštinimo istorija. Bažnyčia liudija Kristaus prisikėlimo triumfą, jos didžiajame altoriuje stebuklinga Nukryžiuotojo figūra, nesudegusi per XVII a. gaisrą.
