Tikintieji iš visos Lietuvos, Lenkijos ir tolimesnių kraštų plūsta į Aušros Vartus. Švč. M. Marijos Gailestingumo Motinos paveikslas stebuklingas atvaizdas, plačiai žinomas suteiktų pagijimų ir kitų malonių dėka. Aušros Vartų Švč. Mergelė laikoma šalies globėja, taip pat santarvės simboliu: Ją gerbdamos susitinka keturios tautos ir dvi tikybos: lietuviai, lenkai, gudai ir rusai, katalikai ir ortodoksai.
Vilniaus Arkikatedra svarbiausia arkivyskupijos ir visos šalies katalikų šventovė, didžiųjų krikščioniškų, tautinių ir valstybinių iškilmių vieta. Prie jos koplyčioje gerbiamo Lietuvos ir jaunimo Globėjo šventojo karalaičio Kazimiero karsto suklumpa jaunas ir senas, čia kas rytą šv. Mišias aukoja Vilniaus arkivyskupas.
Sovietų okupacijos metais sunaikintos ir per pastarąjį dešimtmetį atkurtos Vilniaus Kalvarijos, kardinolo Audrio Juozo Bačkio žodžiais, gyvas pavyzdys, kad yra žmonių, kurie visais metų laikais, nebodami žvarbaus oro ir stačių kalnelių, nešini savo asmeniniais kryželiais, žengia paskui Kristų.
Dar 1604 m. Vilniaus jėzuitai surengė pirmąją maldingą kelionę iš Vilniaus į Trakus, prašydami atitolinti badą ir marą. Dabar šiuo keliu mėgsta traukti moksleivių, studentų maldos grupės. Ir poilsiautojų, ir piligrimų pamėgtų Naujųjų Trakų bažnyčia išgarsėjo didžiojo kunigaikščio Vytauto autoritetu apgaubto ir legendomis apipinto Švč. M. Marijos paveikslo dėka. Senieji šaltiniai liudija, kad ne tik katalikai bei stačiatikiai, bet ir pagonys bei totoriai tikėjo šio stebuklingo paveikslo globa.
Mūsų dienų katalikai ypač šaukiasi Dievo Gailestingumo. Šis pamaldumas siejamas su Gailestingojo Jėzaus paveikslu, nutapytu Lietuvos sostinėje pagal šv. Faustinos patirtus Viešpaties apsireiškimus ir jai asmeniškai prižiūrint. Daugelį metų klajojęs po įvairias vietas, net laikytas pražuvusiu, šiandien šis paveikslas gerbiamas Vilniuje, Dievo Gailestingumo šventovėje, kurią 2004 m. įkūrė ir pašventino kard. Audrys Juozas Bačkis.
Nors puošnumu, gausiais sakralinio meno paminklais ir tikinčiųjų garbinamais atvaizdais bei relikvijomis niekas Lietuvoje negali prilygti Vilniaus bažnyčioms, kuklios kaimo parapijos ir net nuošaliausios arkivyskupijos vietos Sudervė, Palūšė, Pavoverė, Norviliškės, Mielagėnai stebina užklydusį maldininką šventovių architektūra, dailės, istorijos ir dvasios turtais.
