Pasikrikštijęs ir Lenkijos karaliumi vainikuotas didysis kunigaikštis Jogaila 1387 metų pradžioje lydimas vyskupo Andriejaus atvyko į Lietuvą. Čia krikštą priėmė bajorai, o pilies ir kiemų apylinkėse buvo pakrikštyti valstiečiai. Krikštyti ir Vilniaus miesto gyventojai. Pirmosios parapijos įsteigtos Ukmergėje, Maišiagaloje, Lydoje, Nemenčinėje, Medininkuose, Krėvoje, Ainoje, Obolcuose. Tai buvo Jogailai priklausiusios Vilniaus ir Vitebsko kunigaikštijų vietovės. Vilniuje pastatyta mūrinė šventovė.
Tais pačiais 1387 metais Jogaila pas popiežių Urboną VI siuntė ne vieną žygūną, prašydamas įsteigti Vilniaus vyskupiją. Vasario 17 d. valdovas išleido privilegiją, suteikiančią Vilniaus vyskupui sklypą su keliais pastatais Vilniuje, Tauragnų pilį ir valsčių su Labanoro ir Molėtų kaimais bei Dambravos, Verkių ir Bokšto valsčius. Vasario 20 d. privilegija apsikrikštiję bajorai atleisti nuo kai kurių prievolių valdovui; jiems leista laisvai tekinti dukteris ir disponuoti savo turtu. Vasario 22 d. Jogailos privilegija uždraudė katalikams tuoktis su stačiatikiais, o mišrių vedybų atveju pastarieji turėjo priimti katalikybę. Šiedu aktai apibrėžė Romos katalikų tikėjimo kaip valstybinės religijos statusą.
1388 m. kovo 12 d. Urbonas VI paskelbė bulę, kuria įsteigė Vilniaus vyskupiją, ir įteikė ją Poznanės vyskupui Dobrogostui, įpareigodamas atlikti kanoninius vyskupijos kūrimo veiksmus. Tų pačių metų gegužės mėnesį vysk. Dobrogostas atvyko į Vilnių kaip popiežiaus delegatas. Konstatavęs, kad vieta tinkama vyskupijos sostinei, o paskirta beneficija būsimam vyskupui ir pastatytai šventovei išlaikyti yra pakankama, konsekravo naująją katedrą.
Pirmuoju Vilniaus ganytoju Dobrogostas įvesdino Sereto (Bukovinoje) vyskupą, lenkų pranciškoną Andriejų, priėmė iš jo ištikimybės priesaiką popiežiui, įteikė katedros raktus. Buvo sudaryta 12 narių 10 kanauninkų ir 2 prelatų katedros kapitula. Vilniaus vyskupija steigimo metu nebuvo priskirta jokiai bažnytinei provincijai.
Teritorijos atžvilgiu tuometinė Vilniaus vyskupija buvo labai plati. Ji apėmė aštuonias Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos vaivadijas: Vilniaus, Trakų, Vitebsko, Polocko, Minsko, Naugarduko, Mstislavlio, Smolensko ir dalį Brastos vaivadijos.
