IstorijaCarų valdžioje

Carų valdžioje

Per pirmąjį Lietuvos ir Lenkijos padalijimą 1772 m. Vilniaus vyskupija prarado Vitebsko, Minsko, Mstislavlio ir dalį Polocko vaivadijų, kurios atiteko Rusijai. Šiose srityse imperatorė Kotryna II be Apaštalų Sosto sutikimo 1773 m. įsteigė atskirą Gudijos katalikų vyskupiją su centru Mogiliave, o 1782 m. jai suteikė arkivyskupijos titulą. Po ilgų derybų 1783 m. popiežius Pijus VI pripažino Mogiliavo arkivyskupiją.

Po trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo 1795 m. Vilniaus vyskupija buvo visai panaikinta. Netrukus atkurta, ji neteko Knišino, Augustavo, Alytaus ir Simno dekanatų, kurie buvo priskirti naujai įsteigtai Vygrių vyskupijai, o dalis Polocko dekanato ir Minsko, Radoškovičių, Bobruisko dekanatai atiteko naujai įsteigtai Minsko vyskupijai.

1849 m. pertvarkant Rusijos imperijoje esančių vyskupijų ribas, nuo Vilniaus buvo atskirti 8 dekanatai (Kauno, Panevėžio, Utenos, Ukmergės, Obelių, Zarasų, Kuršo ir Žiemgalos), iš viso 93 parapijos, kurios prijungtos prie Žemaičių vyskupijos, o Naugarduko dekanatas priskirtas Minsko vyskupijai. Vilniaus vyskupijai grąžinti Radoškovičių, Sokulkos, Bielsko dekanatai ir dalis Polocko dekanato.

1869 m. visa Minsko vyskupija be Apaštalų Sosto žinios buvo vėl prijungta prie Vilniaus vyskupijos. Popiežiui Leonui XIII susitarus su Rusijos valdžia, 1882 m. bažnytiškai įtvirtinta dar 1798 m. caro Povilo I primesta Vilniaus vyskupijos subordinacija Mogiliavo metropolitui.

Lietuvą valdant carinei Rusijai, vyskupija patyrė skaudžių praradimų. Rusų valdžia uždraudė palaikyti tiesioginius ryšius su Apaštalų Sostu, uždarė beveik visus vienuolynus (po 1885 m. jų liko tik keturi), trukdė skirti vyskupus, varžė sielovadą. Labiausiai vyskupija nukentėjo dėl imperinės rusinimo politikos, į kurią mėginta įtraukti Bažnyčią, ir po 1863 m. sustiprėjusių carinės administracijos pastangų stačiatikinti katalikus. Buvo uždarytas Vilniaus universitetas su jame veikusiomis teologijos studijomis, iš Vilniaus į Sankt-Peterburgą iškelta Dvasinė akademija, todėl vyskupija liko be svarbiausių intelektualinių ir švietimo centrų.

 
RengėjaiKIT   Atnaujinta 2014 04 07
 
(C) Vilniaus arkivyskupijos kurija